kudamentas

×kudameñtas (< kundamentas < fundamentas) sm. (2) 1. pamatas: Jau pastatėme tvartui kudamentùs Mrj. ^ Aš tai iš kudamento (iš teisybės) kalbu nemeluodama Švnč. 2. senovinė dūminių pirkių stalo pavidalo virykla, nukrėsta iš molio ar išmūryta iš plytų, su medinėmis kojomis; ant jos buvo kuriama ugnis, verdant ant trikojo arba pakabinamame katile: Pakurk kudameñtą, tai greičiau mėsa išvirs Krsn. Nestatyk kudamento ties aukštiniu, ba užsidegs pirkia Brš.